Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Geologija>Uolienose išlikusios organinės liekanos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Uolienose išlikusios organinės liekanos

  
 
 
12345678
Aprašymas

Uolienose išlikusios organinės liekanos (įvadas). Kas yra fosilijos? Ką sako fosilijos? Fosilijos — geologiniai laikrodžiai. Seniausios iškasenos. Jūros organizmai. Gyvūnai. Kiti konservavimosi būdai. Fosilijos žmonijos istorijoje. Pirmieji rašytiniai moksliniai dokumentai apie fosilijas. Išvados.

Ištrauka

Fosilijos (lot. fossilis – iškastinis) – suakmenėjusios, suanglėjusios, mumifikuotos arba sušalusios gyvųjų organizmų mikro ir makro liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai Žemės sluoksniuose[5].
Iš kažkada užsikonservavusių gyvų organizmų nema¬žai rasta jų iškasenų. Nors didesnė dalis organizmų, seniai gyvenusių Žemėje, buvo sunaikinta, tačiau vietomis jų kūnai arba jų dalys, atsidūrę nuo deguonies poveikio apsaugotoje vietoje, greitai buvo palaidoti po nuosėdomis [3]. Jie virto uolie¬na, mineralizavosi veikiami lėtai pro gruntą besisunkiančio vandens (1 pav.). Tokie daugumos iškasenų istorijos bendri bruožai. Žemiau bus aptariama, kaip išsilaiko organinės liekanos. Dažniausiai aptinkami suakmenėję gyvūnų kaulai, dantys, kriauklės, mediena, žiedadulkės. Fosilijos susidaro, kai gyvūnas ar augalas palaidojamas nuosėdose. Paprastai jų minkštosios dalys supūva, o kietosios išlieka. Todėl dauguma fosilijų susideda iš suakmenėjusių gyvūnų kaulų ar kriauklių arba iš augalų lapų ar sumedėjusių dalių. Kiti organizmai, ypač bakterijos, medžiagą ėda arba chemiškai skaido. Ir organinės, ir neorganinės medžiagos che¬minio irimo reakcija paprastai yra oksidavimasis. Pavyzdžiui, miške nuvirtusio medžio kamienas, pagulėjęs ant žemės kele¬tą metų, paruduoja ir supūva. Kai kuriose jūrų fosilijose kriauklių vietą kartais užpildo kiti mineralai arba lieka tik vidinių ar išorinių dalių atspaudai. Fosilijos randamos nuosėdinėse uolienose, ypač klintyje ir molio skalūne. Daugelis fosilijų yra jau išnykusių gyvūnų, tokių kaip dinozaurai, liekanos [1]. Tačiau uolienų kloduose pasitaikančios iškastinės liekanos yra tik maža kažkada gyvenusių organizmų dalis. Ypatingomis sąlygomis jų kūnai buvo apsaugoti nuo oksidavimosi ir maistą ėdančių gyvūnų — tai paprastai atsi¬tikdavo mirštančiam ar ką tik mirusiam organizmui panirus į vandenį. Jos duoda žinių apie gyvūnus ir augalus, gyvenusius prieš milijonus metų, ir padeda paleontologams datuoti uolienas, kuriose randama jų likučių. Fosilijos, kurias sudaro tik pėdų atspaudai ar urveliai, vadinamos bioglifais
Apie fosilinių gyvūnų veiklą liudija aptinkami jų pėdsakai. Pirmos tokios fosilijos – bakterijų veiklos pėdsakai, aptiktos prekambro uolienose. Kiek jaunesnės yra įvairių bestuburių palikti šliaužiojimo takai, urveliai. Įvairių gyvūnų vaikščiojimo takai, įspausti į tuometinį gruntą taip pat laikomi fosilija. Tokie takai palikti reptilijų, dinozaurų, paukščių ir kt. aptinkami visame pasaulyje. 1978 m. Laetoli vietovėje (Tanzanija) buvo surastas trijų skirtingų pėdsakų takas, kurį vulkaniniuose pelenuose paliko du suaugę australopitekai ir vaikas, gyvenę maždaug prieš 3,7 mln. metų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-07-02
DalykasGeologijos referatas
KategorijaGeografija >  Geologija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis2.26 MB
AutoriusVaidotas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasdoc. V. Staponkus
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasStatybos ir architektūros fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Uolienose islikusios organines liekanos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • doc. V. Staponkus
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą