Geologija

(61 darbai)

Bendroji geologijaGeologija bendroje mokslų sistemoje. Geologija ir jos objektas. Geologijos tikslai. Geologijos sandara. Geologijos metodai. Dabartinė geologijos organizacinė sandara.Geologijos istorijos ir raidos apžvalga. Mokslo ištakos. Mitologija. Lernos Hidra ir šaltiniai. Azijos ir Europos viduramžiai. Herojinis geologijos amžius - šiuolaikinės geologijos pradžia. Geologijos raida Lietuvoje. Geologija Kauno ir Vilniaus universitete. Žemė kosminėje erdvėje. Žemė saulės sistemoje. Žemės dydis ir savybės. Žemės pavidalas. Žemės sudėtinės dalys. Cheminiai elementai. Žemės cheminė sudėtis. Kristalai ir mineralai. Mineralų skirstymas (sistematika). Uolienos. Magminės uolienos. Supaprastinta paplitusių magminių uolienų skirstymo lentelė. Paplitusios uolienų rūšys. Plutoninių uolienų kūnai. Nedarnūs intruzinių uolienų kūnai. Vulkaninių uolienų kūnai. Nuosėdinės uolienos. Nuolaužinės (terigeninės, detritinės, klastinės, nuotrupinės). Nuosėdinių uolienų kūnai. Dirvožemis. Metamorfinės uolienos. Metamorfizmo veiksniai. Temperatūra. Slėgis. Litostatinis slėgis. Kryptingas slėgis. Fluidai. Metamorfizmo rūšys. Metamorfinių uolienų skirstymas (sistematika). Metamorfinių uolienų skirstymas pagal sandarą. Metamorfinių uolienų skirstymas pagal mineralinę sudėtį. Specifiniai arba tradiciniai uolienų pavadinimai. Metamorfizmo facijos. Geosferos. Hidrosfera. Atmosfera. Žemės potencialieji laukai. Magnetinis laukas. Šiluminis laukas. Gelmių temperatūros reikšmė. Gelmių šiluma, kaip energijos šaltinis. Slėgis. Tektoninės struktūros – žemės plutos sandara. Tektoninės struktūros. Raukšlės. Lūžiai ir skalūnavimo zonos. Žemynai ir vandenynai. Vandenynas. Kontinentai ir žemynai. Kalnai ir kalnynai (orogenai). Litosferos plokštės. Geologiniai reiškiniai ir procesai. Litosferos plokščių tektonikos teorijos pagrindinės sąvokos. Magmatizmas. Žemės drebėjimai. Egzogeniniai procesai. Vėjo (eolinė) veikla. Paviršinio tekančio vandens veikla. Požeminis vanduo. Ledynų veikla. Kriogeniniai reiškiniai. Amžino įšalo. Jūrų ir vandenynų veikla. Kosminiai smūgiai. Kosminių smūgių reikšmė. Metalogenija - naudingųjų iškasenų susidarymas. Egzogeniniai telkiniai. Endogeniniai telkiniai. Metamorfiniai telkiniai. Svarbiausiųjų NI pramoniniai genetiniai tipai. Geoterminė energija. Gelmių ertmės. Laikas geologijoje. Santykinis laikas. "Absoliutinis" radiologinis laikas. Stratigrafiniai padaliniai. Žemė susidarymas ir raida. Archėjus. Hidrosfera. Atmosfera. Klimatas. Gyvybė. Proterozojus. Pluta. Hidrosfera. Atmosfera. Fanerozojus. Paleozojus. Mezozojus. Kainozojus. Žmogus žemėje. Bendri žemės raidos dėsningumai. Skaityti daugiau
Bendroji geologija (2)Įvadas. Bendrosios geologijos dalyko tikslas. Kas yra geologija? Mokslas ir jo sandara. Geologija, jos objektas ir sandara. Geologijos tikslai ir uždaviniai. Apsirūpinimas ištekliais. Apsisaugojimas nuo stichinių pavojų. Žmogaus gyvenamos aplinkos kūrimas. Aplinkos kitimo pobūdžio ir mastų numatymas. Geologijos metodai. Geologinių tyrimų organizavimas. Geologijos istorijos ir raidos apžvalga. Mokslo ištakos. Antikos geologija. Azijos ir Europos viduramžiai. Herojinis geologijos amžius - šiuolaikinės geologijos pradžia. Geologijos raida Lietuvoje. Prarastoji karta. Geologija Stepono Batoro Universitete. Geologija Kauno ir Vilniaus universitete. Žemė kosminėje erdvėje. Žemė Visatoje. Žemė Saulės sistemoje. Žemės sudėtinės dalys. Cheminiai elementai. Kristalai ir mineralai. Mineralų pavadinimai (nomenklatūra). Uolienos. Magminės uolienos. Paplitusios uolienų rūšys. Granitas. Johanas Volfgangas Gete. Deimantas. Nesilikatinės magminės uolienos. Piroklastinės uolienos. Magminių uolienų kūnai. Plutoninių (intruzinių) uolienų kūnai. Vulkaninių uolienų kūnai. Nuosėdinės uolienos. Nuolaužinės (terigeninės, detritinės, klastinės, nuotrupinės). Chemogeninės ir biochemogeninės uolienos. Organinės uolienos arba kaustobiolitai. Nuosėdinių uolienų kūnai. Metamorfinės uolienos. Dirvožemis. Žemės vidinė sandara. Žinios apie vidinę Žemės sandarą. Seisminė tomografija. Gravitaciniai metodai. Meteoritai. Geosferos. Hidrosfera. Atmosfera. Biosfera. Žemės potencialieji laukai. Magnetinis laukas. Žemės gelmių šiluma. Gelmių temperatūros reikšmė. Slėgis Žemės gelmėse. Žemės plutos sandara. Tektoninės struktūros. Litosferos plokštės. Okeanai. Kontinentai. Kalnai ir kalnynai. Tektoninės struktūros. Sudėtinės su lūžiais susijusios struktūros. Geologiniai reiškiniai ir procesai. Litosferos plokščių tektonikos teorija. Litosferos plokščių tektonikos teorijos pagrindinės sąvokos. Magmatizmas. Magmos susidarymas. Magmos susidarymas. Riftų magmatizmas. Subdukcinis magmatizmas. Vulkanizmas. Vulkanų tektoninė padėtis ir pasiskirstymas Žemėje. Vulkanizmą lydintieji reiškiniai. Magmatizmo geologinė reikšmė. Ekologinė magmatizmo reikšmė. Žemės drebėjimai. Žemėdrebų nustatymas ir matavimas. Merkalio skalė. Kalnodara. Egzogeniniai procesai. Ardymas. Pernešimas. Klostymas (sedimentacija). Vėjo (eolinė) veikla. Vėjo veikla. Paviršinio tekančio vandens veikla. Ekologinė tekančio vandens reikšmė. Požeminis vanduo. Geologinė reikšmė. Ledynai ir jų veikla. Ledynų geologinė veikla. Amžinasis įšalas ir kriogeniniai reiškiniai. Jūrų ir vandenynų veikla. Priekrantinės arba litoralinės nuogulos. Šelfo arba sublitoralinės nuogulos. Kontinentinio šlaito bei pašlaitės (batialinės) nuogulos. Vandenynų guolio giliavandenės nuogulose (abisalinės arba pelaginės). Ekologinė vandenyno reikšmė. Facijos sąvoka. Geologiniai procesai atmosferoje. Kosminiai smūgiai. Kosminių smūgių reikšmė. Naudingosios iškasenos susijusios su smūginiu metamorfizmu. Žemės gelmių ištekliai. Požeminis vanduo. Gėlas vanduo. Geoterminė energija. Gelmių ertmės. Egzogeniniai telkiniai. Dūlėjimo telkiniai. Sedimentaciniai telkiniai. Auksas. Kaustobiolitų arba degiųjų naudingųjų iškasenų telkiniai. Naftos ištekliai. Endogeniniai telkiniai. Postamagminiai tekiniai. Metamorfiniai telkiniai. Laikas geologijoje. Santykinis laikas. "Absoliutinis" radiologinis laikas. Stratigrafiniai padaliniai. Žemė susidarymas ir raida (istorinė geologija). Pradžia. Plutos raida. Hidrosfera. Atmosferos raida. Klimatas. Gyvybė. Žmogus žemėje. Žmogaus atsiradimas. Skaityti daugiau
DirvotyraDirvotyros raida Pasaulyje ir Lietuvoje. Žemės atsiradimo hipotezės, jos sandara ir sudėtis. Geologiniai procesai formuojantys žemės paviršių. Mineralai ir uolienos. Uolienų dūlėjimas ir jo rūšys. Geologinė dirvodarinių uolienų klasifikacija. Dirvodaros veiksniai. Dirvodarinės uolienos. Klimatas. Gyvieji organizmai. Žmogaus ūkinė veikla. Reljefas. Makroreljefas. Mezoreljefas. Mikroreljefas. Geologinis laikas. Dirvožemio morfologija. Dirvožemio genetiniai horizontai. Spalva. Granuliometrinė sudėtis. Dirvožemio susiklojimas. Dirvožemio naujadarai ir intarpai. Dirvožemio profilis. Pagrindiniai dirvodaros procesai. Išplovimas. Įdruskėjimas. Išdruskėjimas. Glėjėjimas. Lesivažas. Jaurėjimas. Granuliometrinė sudėtis. Dirvožemio struktūra. Dirvožemio organinė dalis ir jos formavimasis. Humuso susidarymo. Dirvožemio koloidai ir jų reikšmė. Dirvožemio sorbcija ir jos rūšys. Dirvožemio rūgštumas. Dirvožemio buferingumas. Bendrosios fizikinės dirvožemio savybės. Fizikinės-mechaninės dirvožemio savybės. Dirvožemio drėgmė ir jos režimai. Dirvožemio derlingumas ir jo rūšys. Pagrindiniai dirvožemių klasifikaciniai vienetai. Pagrindiniai dirvožemių geografijos dėsningumai. Pagrindiniai Lietuvos dirvožemio tipai. Organinės trąšos ir jų panaudojimas. Mineralinės trąšos ir jų panaudojimas. Trąšų panaudojimo būdai. Dirvožemių tręšimo eiliškumas. Pagrindinė ir priešsėjinė žemės dirbimo sistema. Žemės dirbimo būdai. Pūdymai ir jų taikymas. Sėjomainos. Piktžolės ir jų naikinimas. Melioracijų rūšys. Vandens ištekliai ir jų reguliavimas. Sausinimo būdai ir priemonės. Sausinimo sistema. Drenažo sistema. Sodų, medelynų ir parkų drenavimas. Sausinimo sistemų gedimai, jų priežastys ir šalinimas. Drėkinimo tikslai ir uždaviniai. Drėkinimo sistemos. Drėkinimo ir liejimo normos. Drėkinimo būdai. Liejimo terminų nustatymas. Specialios drėkinimo rūšys. Skaityti daugiau
Dirvotyra (2)Dirvotyros mokslo tikslai ir uždaviniai. Dirvožemis. Dirvožemis ir biosfera. Dirvožemis ir žmogus. Dirvotyra ir kiti mokslai. Dirvotyros raida pasaulyje ir Lietuvoje. Dirvožemiai: jų susidarymas, tipai, reikšmė ir erozija. Dirvodara. Dirvožemių morfologija: fazinė sudėtis, genetiniai horizontai, profilis ir jo sandara, granuliometrinė sudėtis, struktūra, susiklojimas, intarpai. Cheminė dirvožemio mineralinės dalies sudėtis. Organinė dirvožemio dalis: humuso susidarymas ir reikšmė. Dirvožemio gyvieji organizmai. Derlingumas. Žemdirbystės sistemos, sėjomainos, agrotechnika ir jų reikšmė dirvožemio tausojimui. Geros žemdirbystės kodeksas. Racionalus įvairių dirvožemių naudojimas ir turtingumas. Dirvožemio grupių apibūdinimas. Ekologinės žemdirbystės (agroekologija) samprata ir atsiradimo priežastys. Ekologinių ūkių plėtros tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje. Teisės, reguliuojantys ekologinį ūkininkavimą. Reikalavimai ekologinei žemdirbystei. Ekologinio ūkio sertifikavimas ir organizavimas. Desertifikavimas. Reikalavimai aplinkos sąlygoms ir taršos dydžiui. Reikalavimai augalininkystės produkcijai: sėjomainos ir augalų parinkimas, žemės dirbimas, sėklininkystė, augalų priežiūra, tręšimas, apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių ekologinėje žemdirbystėje. Reikalavimai gyvulininkystės produkcijai: gyvulių veisimas, laikymas, priežiūra, šėrimas, gydymas, pervežimas. Bitininkystė ekologiniame ūkyje. Ekologinė natūralioji produkcija. Ekologinė žuvininkystė. Ekologinės produkcijos sertifikavimas, perdirbimas, pakavimas, ženklinimas, laikymas, gabenimas ir prekyba. Trąšos, augalų apsaugos priemonės, pašarai ir jų priedai, vaistai ir sanitarinės medžiagos, leidžiami naudoti ekologiniame ūkyje. Skaityti daugiau
Dirvotyra (3)Lietuvos dirvožemio dangos susidarymo ypatumai. Klimato ir reljefo. Augalijos dangos pokyčiai poledynmetyje ir įtaka dirvožemio dangai. 6 genetiniai Lietuvos dirvožemių tipai. Supratimas apie potipius, rūšis ir atmainas. Agrogamybinės grupės ir miško augimvietės – specialieji dirvožemių grupavimai. Lietuvos dirvožemių rajonai. Ankstesnis dirvožemio dangos rajonavimas (pagal J. Garmų ir J. Vaitiekūną). Sabartinis Lietuvos rajonavimas (pagal J. Juodžių) – požymiai rajonavimui. 15 rajonų, vieta, skirtumai. Naujoji Lietuvos dirvožemio klasifikacija. Lietuvos dirvožemiai (tipai, potipiai, rūšys ir t.t., paaiškinti skirtumus). Jauriniai. Velėniniai karbonatiniai. Velėniniai glėjiniai. Jauriniai pelkiniai. Pelkiniai. Salpiniai (aliuviniai). Skaityti daugiau
Dirvotyra (4)Dirvožemis — ypatingas gamtos darinys. Dirvožemis —savarankiškas gamtos kūnas. Dirvožemis ir biosfera. Dirvožemis ir žmogus. Dirvožemio tyrimo metodai, dirvotyra ir kiti mokslai. Trumpa dirvotyros raida. Dirvožemio sudėtis, savybės ir režimai. Dirvožemio morfologija. Dirvožemio fazinė sudėtis. Morfologinė dirvožemio sandara. Dirvožemio genetiniai horizontai ir jų indeksai. Dirvožemio profilis ir jo sandara. Dirvožemio spalva. Granuliometrinė dirvožemio sudėtis. Dirvožemio struktūra. Dirvožemio susiklojimas. Dirvožemio naujadarai ir intarpai. Dirvožemio mikrosandara. Granuliometrinė dirvožemio sudėtis. Dirvožemio mechaninių elementų kilmė ir klasifikacija. Granuliometrinės dirvožemio sudėties klasifikacijos ir jų raiškos būdai. Granuliometrinės dirvožemio sudėties reikšmė. Cheminė dirvožemio mineralinės dalies sudėtis. Įvairių mechaninių elementų frakcijų cheminė sudėtis. Dirvožemio profilio cheminė sudėtis. Dirvožemio cheminiai elementai ir jų kiekio raiškos būdai. Dirvožemio mikroelementai. Dirvožemio radioaktyvumas. Organinė dirvožemio dalis. Organinės dirvožemio dalies šaltiniai ir humuso frakcinė sudėtis. Humuso susidarymas ir sudėtis. Dirvožemio humuso būklės vertinimas. Dirvožemio humuso reikšmė. Skaityti daugiau
Dirvotyra (5)Dirvotyra, geologija ir jų uždaviniai, dirvotyros istorija. Trumpa dirvotyros istorija. Dirvotyros mokslas Lietuvoje. Dirvožemis kaip gamtos kūnas ir gamybos priemonė, sausinimo, drėkinimo, anierozinių, agrobiologinių ir cheminių melioracijų objektas. Žemės vidaus sandara ir sudėtis. Mineralų ir uolienų susidarymas, geologiniai procesai. Pamatinės uolienos jų klasifikacija ir savybės. Magminės uolienos. Kietosios nuosėdinės uolienos. Matamorfinės uolienos. Pamatinių uolienų dūlėjimas ir jo rūšys. Fizinis ir cheminis-mechaninis dūlėjimas. Magminių uolienų dūlėjimo stadijos ir produktai. Silikatinių molių dūlėjimas. Dirvožemio dūlėjimo stadijos. Geologinė dirvodarinių uolienų klasifikacija ir jų reljefas. Dūlėjimo pluta. Koliuvinės ir eliuvinės dirvodarinės uolienos. Vandens suklostytos dirvodarinės uolienos. Aliuvinės. Proliuvinės. Jūrinės nuosėdos. Ledyniniai dariniai. Ledyninio reljefo formos. Morena. Limnoglacialinės nuogulos. Fliuvoglacialinės nuogulos. Eolinės nuogulos. Organinės dirvodarinės uolienos. Dirvodaros veiksniai. Dirvodarinės uolienos. Dirvodariniai veiksniai. Klimatas. Reljefas. Geologinis laikas. Gyvieji organizmai. Žmogaus ūkinės veiklos įtaka dirvodarai. Dirvodaros procesai. Morfologinė dirvožemio sandara. Dirvožemio profilis, jo sudarymas. Dirvožemio genetiniai horizontai ir jų indeksai. Dirvožemių profilio horizontų cheminė sudėtis. Dirvožemio spalva. Dirvožemio struktūra. Dirvožemio susiklojimas. Naujadarai ir intarpai. Dirvožemio fazinė sudėtis. Dirvožemio mechaninių elementų kilmė ir klasifikacija. Granuliometrinės dirvožemio sudėties klasifikacijos ir jų raiškos būdai. Granuliometrinės ir agregatinės sudėties reikšmė dirvodarai ir dirvožemio savybėmis. Įvairių mechaninių elementų frakcijų cheminė sudėtis. Organine dirvožemio dalis. Dirvožemio koloidai ir jų savybės. Katijonų ir anijonų sorbcija dirvožemyje. Dirvožemio sorbcijos rūšys. Sorbuotų katijonų reikšmė dirvožemio savybėms. Dirvožemio pH. Dirvožemio rūgštumo rūšys, reikšmė, jo savybės. Oksidacinės – redukcinės dirvožemio savybės. Dirvožemio drėgmė. Dirvožemio drėgmės rūšys ir savybės. Dirvožemio laisvoji drėgmė. Hidrologinės dirvožemio konstantos. Dirvožemio drėgmės potencialas. Dirvožemio drėgmės sorbuojamoji galia. Dirvožemio drėgmės režimas ir jo tipai. Dirvožemio tirpalas jo cheminė sudėtis. Tirpalo sąveika su kietąja ir dujine faze. Bendrosios fizikinės dirvožemio savybės. Dirvožemio tankis. Dirvožemio poringumas. Fizikinės – mechaninės dirvožemio savybės. Dirvožemio plastiškumas. Dirvožemio lipnumas. Dirvožemio brinkimas. Dirvožemio suslugimas ir rišlumas. Dirvožemio oras, jo sudėtis, savybės ir režimas. Dirvožemio derlingumas ir jo didinimo būdai. Dirvožemio derlingumo rūšys. Santykinis dirvožemio derlingumas. Dirvožemio gyvieji organizmai ir jų reikšmė dirvožemio savybėms. Dirvožemio susidarymas arba dirvodara. Dirvodaros proceso bendra schema. Elementarieji dirvodaros procesai. Velėnėjimas. Jaurėjimas. Leisvažas. Pelkejimas. Glėjėjimas. Reljefas -dirvodaros veiksnys. Dirvožemio monitoringo problemos - svarbiausia biosferos monitoringo grandis. Dirvožemių susidarymo trukmė. Dirvožemių diagnostikos principai. Diagnostinės dirvožemių savybės. Diagnostinės dirvožemių medžiagos. Pagrindiniai dirvožemio horizontai ir sluoksniai. Jų pilnas pavadinimas ir žymėjimas. Lietuvos dirvožemių sistematika ir klasifikacija. Lietuvos dirvožemiu sistematiniai vienetai. Lietuvos dirvožemio dangos susidarymo ypatumai. Lietuvos dirvožemio danga ir žemių ištekliai. Genetinės Lietuvos dirvožemių klasifikacijos (TDV-96) dirvožemių tipai, jų ūkinė vertė ir naudojimas. Naujosios (DKL –99) klasifikocijos Lietuvos dirvožemių grupių charakteristika. Pradžiažemiai. Kalkžemiai. Rudžemiai. Išplautžemiai. Balkšvažemiai. Smėlžemiai. Jauražemiai. Šlynžemiai. Durpžemiai. Salpžemiai. Trąšažemiai. Dirvožemių žemėlapiai. Lietuvos dirvožemių rajonai. Dirvožemių geografinio paplitimo dėsningumai Lietuvoje. Dirvožemių apsauga (dirvosauga). Dirvožemio apsaugos reikšmė. Pramoninis dirvožemio naikinimas. Pažeisto dirvožemio rekultivacija. Medžiagų išplovimas ir akumuliacija vykstant dirvodarai. Degradacijos (dehumifikacijos, rūgštėjimo, struktūros praradimo) neigiamos pasekmės. Dirvožemio tarša ir ekologija. Dirvožemio monitoringumo problemos – svarbiausia biosferos monitoringumo dalis. Skaityti daugiau
Dirvotyra (6)Trumpa dirvotyros raidos apžvalga. Kristalinės pamato magminės ir metamorfinės uolienos. Nuosėdinės uolienos. Dirvodaros veiksniai. Dirvodarinės uolienos. Dirvožemio sorbcija. Sorbcijos rūšys. Dirvožemio drėgmė. Dirvožemio drėgmės potencialas. Kiek dirvožemio nuardo vanduo. Dirvožemio mechaninė sudėtis. Tyrinėjame 80 cm. dirvožemio gylio. Skaityti daugiau
Dirvožemio taršos modeliavimasĮvadas. Aplinkos procesų modeliavimo tikslai. Teorinė teršalų sklaidos neprisotintoje terpėje apžvalga. Matematinis modelis. Teoriniai masės pernešimo modeliai požeminiuose vandenyse. Modelis "Juodoji dėžė". Modelis "Pilkoji dėžė". Dispersijos uždavinių sprendimas dvimačiam vienalyčiam judėjimui. Struktūriniai modeliai. Teršalų pernešimų poringoje terpėje modeliai. Teršalų sklaidos modelio sudarymas tam tikro dydžio tūryje. Dirvožemio tipo (kuriame modeliuojama tarša) aprašymas. Modelio sudarymo eiga. Pagrindinis meniu ir įvedami duomenys. Uždavinio modelio sudarymas. Hidraulinių charakteristikų skaičiavimo modelių koeficientų aprašymas. Teršalo charakteristikas apibūdinantys koeficientai. Pagrindinio kontūro braižymas. Užpildo charakteristikos ir jį apibūdinantys koeficientai. Kontūrų ir sklaidos apribojimų nustatymas. Foninės koncentracijos įvedimas. Skaičiavimo tinklelio nustatymas. Vandens lygio nustatymas. Skaičiavimo rezultatų peržiūrėjimas ir grafinės informacijos pateikimas. Skaičiavimo rezultatai skirtingais laiko momentais. Optimalią teršalų sklaidą apibūdinantys parametrai ir jų įtaka skaičiavimo rezultatams. Rezultatų analizė. Išvados. Skaityti daugiau
Europos naudingosios iškasenos ir jų pasiskirstymasĮvadas. Bendra Europos mineralinių išteklių apžvalga. Nafta. Akmens anglys. Gamtinės dujos. Švedija. Ekonominiai geografiniai rajonai. Gamtiniai ir mineraliniai resursai. Užsienio prekyba. Norvegija. Vokietija. Išvados. Skaityti daugiau
Geodeziniai darbai atliekant inžinerinius geologinius ir hidrometeorologinius tyrinėjimusĮvadas. Stacionariniai stebėjimai. Stacionariniai požeminio vandens stebėjimai. Stacionariniai inžinerinių geologinių procesų stebėjimai. Inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaita. Laboratoriniai tyrimai. Išvados. Skaityti daugiau
GeologijaGeologijos ir inžinerinės geologijos tyrimo objektas, Geologijos šakos, Geologijos tyrimo metodai, Inžinerinės geologijos uždaviniai, Žemės forma, Žemės rutulio apytiksliai matmenys, Tankio kitimas, einant gilyn, Geosferos, Atmosfera ir jos sluoksniai, Bendros žinios apie litosferą, mantiją, branduolį, hidrosferą ir biosferą, Litosferos paviršiaus temperatūrų zonos, temperatūros kitimo pagal gylį grafikas, Geoterminis laiptas ir gradientas, jų apytikslės reikšmės Lietuvoje, Pagrindiniai 8 cheminiai elementai, iš kurių sudaryta litosfera, Geologinių procesų klasifikacija, Mineralų susidarymo būdai, Bendros žinios apie mineralus, Mineralų fizinės savybės, Mineralų struktūra, jų agregatai, Mineralų kristalų formos ir jų pavyzdžiai, Trumpos žinios apie mineralų spalvas, jų bruožo spalvą, blizgesį, skalumą, lūžį, Retosios mineralų savybės ir jų pavyzdžiai, Mineralų kietumo skalė, Nago, geležinės vinies, bronzinės monetos, kišeninio peiliuko, stiklo kietumas Moso skalės balais, Mineralų klasės pagal cheminę sudėtį, .Įvairių klasių mineralai, Mineralų klasifikacija, Kas yra uolienos, Uolienų klasifikacija pagal kilmę, Magninių uolienų klasifikacija pagal silicio dioksido kiekį, Intruzinės ir efuzinės magminės uolienos, Magminių uolienų statybinės savybės ir naudojimas, Nuosėdinių uolienų klasifikacija ir susidarymo etapai, Kaip vyksta nuosėdinių uolienų cementacijos procesas, Nuosėdinių uolienų ypatybės, Mechaninių nuosėdinių uolienų klasifikacija pagal dalelių skersmenį, Sucementuotos nuosėdinės uolienos, Chemogeninių uolienų susidarymas, Organogeninių uolienų susidarymas, Metamorfizmo tipai, Metamorfinių uolienų susidarymas, Metamorfinių uolienų statybinės savybės, Intruzinis magmatizmas ir efuzinis magmatizmas, Intruzijų tipai, Vulkanų sandara, jų pagrindiniai rajonai, Vulkanų išmetami dujiniai, skysti ir kieti produktai, Vulkanų tipai pagal išsiveržimo pobūdį, Vulkanų gesimo antriniai reiškiniai ir jų naudojimas, Seisminiai reiškiniai: žemės drebėjimo priežastys, Kas yra hipocentras ir epicentras, Seisminės bangos. Skaityti daugiau
Geologija (10)Geologijos kursas. Žemės plutos sandara. Dūlėjimas. Dūlėjimo pluta ir jos tyrimų reikšmė. Vėjo geologinė veikla. Upių geologinė veikla. Paviršiaus tekančio vandens geologinė veikla. Aliuvio susidarymas Akumuliacija. Požeminio vandens geologinė veikla. Nespūdinio vandens tipai. Spūdinis (artezinis) vanduo. Karstiniai procesai ir jų formuojamos reljefo formos. Požeminės karsto formos. Ledynų ir ledyninių srautų geologinė veikla. Fliuvioglacialiniai dariniai. Sedimentacijos sąlygos ir veiksniai. Nuosėdų kaupimasis ir jų tipai. Jūrinių nuosėdų diagenezė. Nuolauzines ir molio nuosėdinės uolienos. Svyruojamieji judesiai. Skaityti daugiau
Geologija (11)Geologijos kursas. Dūlėjimas. Oksidacija. Hidratacija. Tirpimas. Hidrolizė. Dūlėjimo pluta ir jos tyrimų reikšmė. Naudingosios iškasenos. Vėjo geologinė veikla. Upių geologinė veikla. Aliuvio susidarymas. Akumuliacija. Nuosėdinės medžiagos pernešimas. Požeminio vandens geologinė veikla. Vandens rūšys uolienose. Nespūdinio vandens tipai. Spūdinis (artezinis) vanduo. Karstiniai procesai ir jų formuojamos reljefo formos. Atviros (paviršinės) karsto formos. Įdubimai ir laukai. Požeminės karsto formos. Karstinės olos ir kanalai. Ledynų ir ledyninių srautų geologinė veikla. Kontinentiniai (dengiamieji) ledynai. Tarpiniai ledynai. Geologinė bei reljefą formuojanti ledynų ir ledyninių srautų veikla. Uolienų ardymas (egzaracija). Nuolaužinės medžiagos pernešimas ir akumuliacija. Slenkančių ledynų morenos. Apledėjimų problematika Žemės istorijoje. Kvartero apledėjimų charakteristika. Paleozojaus ir prekambro apledėjimai. Apledėjimų priežastys. Vidinės priežastys. Žemės reljefo pokyčiai. Fliuvioglacialiniai dariniai. Sedimentacijos sąlygos ir veiksniai. Nuosėdų kaupimasis ir jų tipai. Jūrinių nuosėdų diagenezė. Vandenynų organinis pasaulis. Nuolauzines ir molio nuosėdinės uolienos. Naudingos iškasenos dugno nuosėdose ir nuosėdinėse uolienose. Svyruojamieji judesiai. Metamorfizmas. Nuosėdinių uolienų metamorfizmas. Regioninio metamorfizmo pakopos ir molio uolienų evoliucinės sekos rodikliai. Litosferos plokščių judėjimas. Kontinentinė pluta. Okeaninė pluta. Subokeaninė pluta. Subkontinentinė pluta. Kvartero apledėjimų charakteristika. Litosferos plokščių struktūriniai elementai. Kontinentinių struktūrų elementai. Formacijos sąvoka ir jų tipai. Geologinės istorijos etapai, vystymosi kryptingumas ir tektoniniai ciklai. Biotos evoliucija. Fosilizacija ir iškastinės organizmų formos. Organizmai ir paleoaplinka. Atmosferos formavimasis ir jos raida. Hidrosferos formavimasis ir jos raida Skaityti daugiau
Geologija (12)Grunto granuliometrinė sudėtis. Uolienų amžiaus nustatymo metodai. Frakcijų klasifikacija. Geologinė laiko skalė. Gruntų drėgnumas ir poringumas. Įvairių erų pagrindiniai įvykiai. Lietuvos geologinės sandaros bruožai. Lietuvos naudingosios iškasenos ir jų pasiskirstymas. Tektoniniai reiškiniai ir uolienų slūgsojimo formos. Uolienų dūlėjimas. Eoliniai procesai. Vėjo ardomojo darbo forma. Upių geologinis darbas. Lietaus ir tirpsmo vandens geologinis darbas. Jūrų geologinis darbas. Ledynų geologinis darbas. Vandens rūšys uolienose. Požeminio vandens slūgsojimo sąlygos. Ežerų ir pelkių geologinis darbas. Inžineriniai geologiniai tyrimai. Geomorfologijos pagrindai. Ledynmečiai Lietuvoje ir jų nuogulos. Skaityti daugiau
Geologija (13)Lėti tektoniniai reiškiniai. Uolienų slūgsojimo formos. Uolienų dūlėjimas. Lietuvos naudingos iškasenos. Neeksploatuojamos naudingosios iškasenos. Vandens apytaka gamtoje. Vandens balanso lygtis sausumai. Gruntinis (požeminis) vanduo. Gruntinio vandens judėjimo dėsniai. Grunto drėgnumas ir poringumas. Eoliniai procesai (vėjo geologinis darbas). Upių geologinis darbas. Jūrų geologinis darbas. Skaityti daugiau
Geologija (14)Grunto granuliometrinė sudėtis. Gruntų drėgnumas ir poringumas. Uolienų amžiaus nustatymo metodai. Geologinė laiko skalė. Žemės formavimosi etapai, geologinės istorijos laikotarpiai, eros ir periodai. Įvairių erų pagrindiniai įvykiai. Lietuvos geologinės sandaros bruožai. Lietuvos naudingosios iškasenos ir jų pasiskirstymas. Eksploatuojamos naudingosios iškasenos. Neeksploatuojamos naudingosios iškasenos. Tektoniniai reiškiniai ir uolienų slūgsojimo formos. Uolienų dūlėjimas. Eoliniai procesai. Vėjo ardomojo darbo forma. Lietaus ir tirpsmo vandens geologinis darbas. Upių geologinis darbas. Jūrų geologinis darbas. Ežerų ir pelkių geologinis darbas. Ledynmečiai Lietuvoje ir jų nuogulos. Ledynų geologinis darbas. Vandens rūšys uolienose. Požeminio vandens slūgsojimo sąlygos. Požeminio vandens poveikis betonui. Geomorfologijos pagrindai. Inžineriniai geologiniai tyrimai. Skaityti daugiau
Geologija (15)Įvadas. Bendrosios geologijos pagrindai. Žemės paviršiaus formavimasis. Žemės forma, dydis ir tankis. Vidinė žemės sandara. Šiluminis žemės geosferų režimas. Cheminė žemės plutos sudėtis. Geologiniai procesai ir jų reikšmė žemės plutos raidai. Pagrindinės žinios apie uolienas sudarančius mineralus. Mineralų ir uolienų kilmė. Mineralų struktūra. Fizinės mineralų savybės. Mineralų klasifikacija. Uolienas sudarančių mineralų charakteristika. Pagrindinės žinios apie uolienas. Genetinė uolienų klasifikacija. Magminės uolienos. Magminių uolienų charakteristika. Magminių uolienų statybinės savybės. Nuosėdinės uolienos. Nuosėdų diagenezė ir nuosėdinių uolienų susidarymas. Nuosėdinių uolienų klasifikacija ir kai kurios ypatybės. Mechaninės, arba nuolaužinės, uolienos. Chemogeninės uolienos. Organogeninės uolienos. Metamorfinės uolienos. Uolienų metamorfizmas. Metamorfinių uolienų klasifikacija ir charakteristika. Žemės gelmių turtai. Magmatizmas ir seisminiai reiškimai. Magmatizmo lipai. Intruzinis magmatizmas. Efuzinis magmatizmas. Uolienų slūgsojimo formos ir tektoniniai reiškiniai. Hidrogeologijos pagrindai. Požeminiai vandenys. Požeminių vandenų kilmė. Uolienuose esančio vandens rūšys. Požeminių vandenų fizinės ir cheminės savybės. Požeminiai vandenys ir jų geologinės slūgsojimo sąlygos. Aeracijos zonos požeminiai vandenys. Gruntiniai vandenys. Tarpsluoksniniai požeminiai vandenys. Požeminių vandenų judėjimo dėsniai. Požeminių vandenų poveikis uolienoms. Požeminių vandenų srauto debitas. Pamatų duobių apsauga nuo požeminio vandens pritekėjimo. Inžineriniai geologiniai procesai. Žemės drebėjimas ir jo tipai. Uolienų dūlėjimas. Geokriolagijos ir geomorfologijos pagrindai. Sezoninis įšalas. Reljefo elementai, formos ir tipai. Reljefo elementai ir formos. Reljefo tipai. Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Automobilių kelių inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Inžinerinės petrologijos pagrindai. Gruntų klasifikacija. Gruntų sudėtis ir savybės. Gruntų sandara ir struktūriniai ryšiai. Nepastovių struktūrinių ryšių gruntai. Gruntų fizinės savybės. Gruntų mechaninės savybės. Skaityti daugiau
Geologija (16)Tiesioginiai matavimai. Netiesioginiai matavimai ir jų naudojimas geologijoje. Kokie vienetai yra pagrindiniai SI sistemoje. Kas yra dydžio dispersija. Žemės atmosferos sandara. Reiškiniai sąlygojantys oro masių judėjimą. Vandens garai atmosferoje. Garavimo procesas ir jo įtaka debesų susidarymui. Kondensacija. Rasos taškas. Gravitacijos įtaka planetų susidarymui ir judėjimui. Keplerio dėsniai. Kaip apskaičiuojama Žemės ir Saulės masė. Kaip aprašomas palydovų judėjimas. Gravitacijos teorija. Potvyniai ir atoslūgiai. Sukimo momentas, inercijos momentas. Išcentrinės inercijos jėgos. Sukamasis judėjimas įcentrinių jėgų lauke. Kodėl Žemė yra neinercinė atskaitos sistema. Koriolio efektas ir jo įtaka geologijoje ir hidrometeorologijoje. Difuzija. Klampumas. Šilumos laidumas. Laisvoji konvekcija. Priverstinė konvekcija. Nenuostovus šilumos balansas. Šilumos tekėjimas dirvožemyje. Šilumos mainai Žemėje. Skysčiai. Jų fizinės savybės. Amžinasis įšalas. Skysčių tekėjimas siaurais vamzdžiais. Skysčių klampumas. Laminarus ir turbulencinis skysčių tekėjimas. Kūnų judėjimas skystyje. Dalelių pernaša ore. Kapiliariniai reiškiniai. Skysčių tekėjimas gamtoje. Dulkių išmetimas iš vulkanų. Saulės spinduliavimo energijos šaltinis. Juodo kūno spinduliavimo dėsniai. Saulės spinduliuotės parametrai. Žemės spinduliavimas. Dėl ko vyksta metų kaita Žemėje. Tiesioginė ir difuzinė saulės spinduliuotė patenkanti ant Žemės paviršiaus. Molekulinė (kitaip dar vadinama Relėjaus) šviesos sklaida. Sklaida ant aerozolių ir dalelių, kurių matmenys didesni ar sulyginami su šviesos bangos ilgiu. Varža ir laidumas. Omo dėsnis. Metalų laidumas. Puslaidininkių laidumas. Elektrostatinis laukas ir jo parametrai. Žemės elektrostatinis laukas. Žaibų susidarymas Žemės atmosferoje. Laidumo matavimai geologijoje. Magnetinio lauko prigimtis. Kas sąlygoja medžiagos magnetines savybes. Elektrono ir branduolio magnetiniai momentai. Feromagnetikai. Žemės magnetinis laukas. Pagrindiniai ir kintamieji Žemės magnetiniai laukai. Atomo branduolio sandara. Stabilūs ir nestabilūs branduoliai. Radioaktyvumas. Skilimo dėsnis. Radioaktyvumo panaudojimas amžiaus nustatymui geologijoje. Branduolių sintezės reakcijos. Kosminiai spinduliai. Žemės radiacinės juostos. Žemiškos kilmės radiacija. Kristalų rentgenometrija. Rentgeno struktūrinės analizės. Skersinės tamprumo bangos. Išilginės tamprumo bangos. Jūros bangos. Jūros bangų įtaka pakrančių reljefo (nuolydžio) formavimui. Jūros bangų įtaka smėlio dalelių susidarymui pakrantėse. Svarbiausios dalelės. Dabar pripažįstamos sąveikos. Stiprioji branduolinė sąveika. Elektromagnetinė sąveika. Silpnoji sąveika. Gravitacinė sąveika. Kaip susidaro molekulės. Kaip susidaro atomai. Kaip susidaro skysčiai. Kaip susidaro kietieji kūnai. Saulės sistemos susidarymas. Sintezės reakcijos Saulėje. Planetų susidarymas ir jų tipai. Saulės sandara. Tolimesnė Saulės evoliucija. Besiplečianti visata. Visatos didžiojo sprogimo modelis. Skaityti daugiau
Geologija (18)Mineralai ir jų klasės. Grynuoliai. Sulfidai. Halogenidai. Oksidai ir hidroksidai. Karbonatai. Sulfatai. Fosfatai. Silikatai. Izoliuotų tetraedrų silikatai. Žiediniai silikatai. Grandininiai ir juostiniai silikatai. Sluoksniniai silikatai. Karkasiniai silikatai. Feldšpatai. Feldšpatidai. Skaityti daugiau
...